Apibendrinus visus vykstančius procesus būtina suprasti štai ką:
Mūsų pagrindinis oponentas Globalus prediktorius (toliau GP – idėjų valdžia ir žmonių valdžia, apjungtos globalios vergovės Žemėje palaikymo koncepcija) naudodamas bestruktūrinį valdymo metodą (kai priklausomai nuo savų poreikių yra palaikomos arba nepalaikomos visuomenėje esančios tendencijos) siekia labai konkrečių tikslų, kurie papildo vienas kitą ir kurių kiekvienas turi savo galimų būsenų matricas. Tikslų hierarchija štai tokia:
Globalusis prediktorius, valdantis žmoniją prisidengiantis Dievo vardu, siekia išsaugoti sąlygas tinkančias gyvybės palaikymui mūsų planetoje, nes jam priklausantys asmenys taip pat nori gyventi.
Tačiau GP taip pat siekia išsaugoti savo ir savo įpėdinių status quovisuomenėje bei minios-„elito“ sistemą, kaip savo status quo pagrindą šioje hierarchijoje, nes kažkas gi turi juos maitinti.
Minios-„elito“ sistemos išsaugojimo sąlyga – neleisti daugumai mūsų biologinės rūšies individų tapti žmonėmis (kitaip sakant, tikruoju homo sapiens – žmogus protingas), nes kol homo sapiens populiacijos individai išlieka bet kuo, tik ne žmonėmis, GP viešpatavimui virš visos žmonijos niekas negresia (išskyrus savo paties valdymo kompetencijos praradimas).
Siekiančiam išsaugoti šias sąlygas Globaliajam prediktoriui – tinkamos visos priemonės, išvardintos valdymo priemonių prioritetų klasifikacijoje:
Valdymo priemonių prioritetai
Šių priemonių su atitinkamais tikslais naudojimo žmonijos atžvilgiu pasekmė – tai susiskaldžiusios, atomizuotos visuomenės susiformavimas, kai tarpusavyje supriešinamos ne tik skirtingos civilizacijos, tautos ir konfesijos, bet kaip apoteozė, įvedama asmeninio gyvenimo maksima – „žmogus žmogui vilkas“. Tačiau ir tokiomis sąlygomis GP stengiasi neprarasti valdymo ir neleidžia žmonijai susinaikinti (o tokia galimybė taip pat yra – ir ne tik dėl branduolinio karo grėsmės), nes yra aukščiau aprašytas tikslas Nr. 1.
Dabar išnagrinėkime kas suplanuota pagal šio tikslo vektorių Europoje (tame tarpe ir Lietuvoje) artimoje perspektyvoje:
GP privalo uždaryti besaikio vartojimo kultūros agitpunktus (Europą ir JAV) – tai yra pakeisti jų santvarką bei dominuojančią juose ideologiją – liberalizmą, nes kitaip atsiranda grėsmė tikslui Nr. 1. (jeigu visi Žemės gyventojai pradės vartoti pagal Vakarų civilizacijos standartus – planetos biosistema neatlaikys apkrovos).
Žmonės negali gyventi be ideologijos. Vadinasi, dabartinę dominuojančią Vakarų civilizacijoje ideologiją turi pakeisti kažkokia kita ideologija, kuri apribotų besaikį vartojimą, bet tuo pačiu išsaugotų sistemos valdymo modelį ir jo pagrindinius principus – t.y. santykių tarp aukštuomenės(„elito“) ir prastuomenės (minios) struktūrą. Istorija žino tik du tokios ideologijos variantus Europoje: tai TSRS socializmas ir III Reicho nacional-socializmas. Abu eksperimentai baigėsi nesėkmingai, tačiau kadangi abu variantai buvo kuruojami to paties „šeimininko“ – GP, šį kartą bus bandoma iš šitų dviejų skirtingų ideologijų susintezuoti vieną (kurios idėją savo laiku gvildeno Leiba Davidovičius Bronšteinas – Trockis ir jo „bendražygiai“).
Kad priversti visuomenę „savanoriškai“ atsisakyti įprasto gyvenimo būdo (liberalizmo pagrindu) reikia sudaryti tokias sąlygas, jog toks gyvenimo būdas arba taptų fiziškai neįmanomas, arba daugumai pasidarytų nepakenčiamas ir žmonės, supratę jo ydas patys samoningai jo atsisakytų, ir kaip alternatyvą priimtų griežtą fašistinį režimą.
Kaip tik tokį paruošiamąjį darbą, formuojant aukščiau aprašytas sąlygas, mes stebime šiandien Europoje ir iš dalies JAV. Taip vadinamas pabėgėlių antplūdis atrodo milžiniškas ir bauginantis tik MIP reportažuose, nes imigracijos procesas į ES vyko visais šios sąjungos egzistavimo metais ir dar prieš tai, o pačios JAV tik iš migrantų ir susiformavo. Vien tik turkų skaičius Vokietijoje byloja apie tai, kad dabartinės migrantų krizės eskaluojama problematika yra dirbtinai išpūsta. Net jeigu palyginti analogiškoje situacijoje atsidūrusią Rusiją su Donbaso pabėgėliais, kurių Rusijos federacija nepastebimai (be jokio ažiotažo) prarijo daugiau kaip 2 milijonus. Prie jų pridėjus pagalbą nukentėjusiems nuo per šitą laikotarpį atsitikusių kelių potvynių ir kelių gaisrų pačioje Rusijoje, tai ES (tame tarpe ir Lietuvos) MIP ir biurokratų bei visuomenininkų verkšlenimas yra visiškai nepagrįstas. Pažiūrėjus į pabėgėlių, kuriuos priėmė ir maitina Turkija, skaičių susidaro įspūdis, jog vienos Turkijos ekonominė padėtis daug kartų tvirtesnė nei visų Europos sąjungos valstybių bendrai paėmus: Europos biurokratai tvirtina, kad Europos biudžetas negali patemti tokio krūvio... taip sakant, „Bolivaras dviejų nepaneš“. Tačiau visuomenės dėmesys šiandien labiausiai nukreiptas būtent į šią problemą.
Bolivaras dviejų nepaneš
Į kokius šios „operacijos“ aspektus bei faktus reiktų atsižvelgti:
Kol kas dauguma migrantų yra tik pakeliui į „savo išsvajotąjį rojų“ Vokietiją.
Kvotos (be to, kol kas tik 160 tūkstančių) kiekvienai ES valstybei vos tik patvirtintos, tačiau neįvykdytos – dauguma šalių dar nepriėmė nė vieno migranto.
Taip pat šiame fone vyksta aštrios diskusijos visose MIP – ką daryti ... ? Bei demonstruojami bauginantys migrantų nešamos „kultūros“ vaizdai ir pateikiamos žinios apie ILIV teroristų skaičių, kurie atėjo į ES kartu su migrantų banga.
Aukščiausi valstybės „tarnautojai“ iš anksto ruošia būsimo pilietinio nepasitenkinimo bei tarpusavio neapykantos pagrindus, tarp kurių – migrantams išlaikyti siūlomos sąlygos daug geresnės už vietinių socialiai remtinų ES gyventojų išlaikymo sąlygas, kas motyvuos vietinių gyventojų neapykantą tiek ir tokiems valdžios sprendimams, tiek ir migrantams, kiek jų bebūtų. Iš kitos pusės siūlomos sąlygos ir migrantams atsisakyti kai kurių savo kultūrinio identiteto aspektų (hidžabų draudimas ir pan.) – kas savo ruožtu motyvuos migrantų neapykantą vietiniams gyventojams bei valdžios sprendimams.
Lygiagrečiai globaliai vykstančiai Public relations akcijai dėl migrantų „maro“, visoje Europoje (tame tarpe ir Lietuvoje) pradėtas nacionalistinių ir nacistinių jėgų potencialo iškonservavimas, taip pat ir per MIP, suteikiant toms jėgoms politinio svorio bei kuriant teigiamą įvaizdį „būsimo elektorato“ akyse.
Taip pat dėl neva egzistuojančios Rusijos agresijos grėsmės nuolat didinamas karinis Europos valstybių potencialas. Tačiau, blaiviai įvertinus situaciją, reikia pripažinti kad konvenciniam karui su Rusija, turinčia įvairias taktines grupuotes bei moderniausią visų rūšių ginkluotę, įskaitant branduolinį ginklą ir balistines raketines sistemas, toks NATO „karinis potencialas“ Europoje akivaizdžiai silpnokas. Be to, reali, o ne deklaruojama karinė doktrina visada pasireiškia karinėse pratybose, kurios kažkodėl dažniausiai imituoja arba riaušininkų išvaikymą, arba „gyvenamosios zonos išvalymo“ operacijas, arba mūšius su nedideliais priešo būriais – matyt, NATO pajėgos yra ruošiamos tokiam karui kaip Donbase ar Sirijoje su separatistais ar partizanais.
Aišku, kad karo Europoje scenarijaus negalima atmesti, tačiau koks tai gali būti karas – pasakyti labai sudėtinga: galimų įvykių matrica numato pakankamai platų spektrą. Nors sprendžiant iš GP tikslų vektoriaus, šiam „institutui“ pageidautinas daugmaž tokio pobūdžio karas: visi prieš visus. Tokiu atveju sprendžiamas iš karto ištisas kompleksas problemų vardan pagrindinio tikslo.
Todėl musulmonų kaip pagrindinės varomosios šios „krizės“ jėgos pasirinkimas visai neatsitiktinis…
Deja, arabai ir Afrikos gyventojai yra labiausiai motyvuoti atkeršyti europiečiams už amžiais vykusią kolonizaciją, su visais genocido požymiais, bei už šiandien ant bombonešių sparnų nešamą „Vakarietišką demokratiją“. Be to šie žmonės laikosi labai konkrečių, dažnai radikalių, pasaulėžiūros standartų ir dauguma jų – prastai išsilavinę individai. Todėl pastumėti juos į agresiją prieš Vakarų civilizacijos „vertybes“ – visai nesudėtinga.
Akivaizdu, tam kad pakeisti liberaliai buržuazinę santvarką į kietą fašistinį režimą, reikia supriešinti tarpusavyje dvi radikalias bei labai motyvuotas jėgas – migrantus-musulmonus ir nacistus-patriotus, kurie turi susidurti mirtinoje kovoje už „Naująją Pasaulio Tvarką“ ... ir, kaip to konflikto pasekmė, tamsi bei vargstanti visuomenė pati paprašys „kietos rankos“ ir kuo skubiau.
Naujoji Pasaulio Tvarka
Taigi, kol kas visuomeninių procesų būsena Europoje yra tokia. Kas bus toliau?
Norime pabrėžti kad visa tai – tik tam tikras tendencijas patvirtinantys faktai ir šios tendencijos gali būti arba dar labiau sustiprintos, arba susilpnintos. Tai priklauso ne tik nuo GP veiksmų. Nors jo galimybės vis dar labai stiprios, tačiau dabar, po Visuomenės saugumo koncepcijos atsiradimo, GP prarado monopoliją į globalų žmonijos valdymą. Daugiau nei dvidešimt metų nuosekliai vykdomas VSK medžiagos platinimas visuomenėje davė savo rezultatus – vis daugiau žmonių suvokia, kad alternatyva globaliam „Naujosios“ pasaulio tvarkos pagal seną vergovinį modelį projektui yra. Tai globalizacija pagal Sąžinę, vykdant Aukščiausio valdymo hierarchijos subjekto – Dievo valią:
Sukurti Žemėje žmonių civilizaciją, kurioje ne tik būtų eliminuotas vienų žmonių parazitavimas kitų sąskaita, bet ir kiekvienas žmogus turėtų galimybes savo žemiškojo gyvenimo metu realizuoti visą genetinį potencialą, su kuriuo jis ateina į šį pasaulį.
Šis tikslas žinomas praktiškai visos mums prieinamos istorijos laikotarpiu ir vienaip ar kitaip yra išreiškiamas įvairiose kultūrose. Jo atsisakymas – neišvengiamai veda šalies visuomenę į susinaikinimą (ką rodo žinomi žlugusių Senovės ir ne visai senovės civilizacijų, išnykusių kultūrų bei tautų pavyzdžiai).
Visuomenės saugumo koncepcija – tai šiandienine terminologija ir pagal šiandieninį žmonijos technologinį-intelektualinį-dvasinį išsivystymo lygį išreikštas Žmogaus – Dievo vietininko Žemėje supratimas, atveriantis galimybę kiekvienam savo pastangomis prisidėti prie Aukščiausio tikslo įgyvendinimo.
Visuomenės saugumo koncepcijos vagoje ir jos užduodamu vektoriumi veikia ne tik sąmoningi koncepcijos šalininkai, bet ir daugybė kitų žmonių, siekiančių teisingumo triumfo. Tai ne tik pavieniai visuomenininkai ir jų grupės, bet ir kai kurie Pasaulio lyderiai bei aukšti valstybiniai pareigūnai.
Dėl pastarųjų aplinkybių, galimų būsenų matrica, iš pradžių projektuota GP, dabar gali išsiversti dvejopai – kaip globalios vergovės, taip ir globalios laisvės keliu. Viskas priklauso nuo pačių žmonių sąmoningumo ir Visuomenės saugumo koncepcijoje pateiktos informacijos supratimo ir priėmimo bei valios pasipriešinti pasaulinių parazitų grupelės manipuliacijoms.
Šis trumpas filmas iliustruoja fašizmo grėsmę visuomenėje bei alternatyvą šiai ydingai ideologijai:
Su būsimos pergalės prieš fašizmą diena!
VSK iniciatyvinė grupė Lietuvoje 2015 m. rugsėjo mėn. 27-28 d.
Jau daug visose MIP pateikta faktų apie šiandieninę migracijos krizę, kas ir kaip joje dalyvauja, netgi kas finansuoja, tačiau nepakankamai išaiškintos jos priežastys. Norint geriau suprasti šio analitinio straipsnio esmę bei terminologiją, rekomenduotina susipažinti su šiais straipsniais: „Ilgalaikė biblinio projekto vadeivų strategija kaip įveikti koraninį islamą“, „Ihr kampf prieš žmogiškumą“ ir „Fašistuojantis liberalų „antifašizmas““. Tad pabandykime blaiviai išnagrinėti faktus ir padaryti kuo adekvatesnę išvadą... 