KONCEPTUALI VALDŽIA IR VISUOMENĖS SAUGUMO KONCEPCIJA

Taigi, visų pirma, kodėl autoriai pasirinko tokį pavadinimą – „VISUOMENĖS SAUGUMO KONCEPCIJA“. Tai yra todėl, kad joje kalba apie VISŲ ŽMONIŲ mūsų Planetoje taikaus ir gero gyvenimo, o ne atskirų tautų ar išrinktų grupių.

„Visuomenės saugumo koncepcijos“ autoriai aiškina, kad tikrąją valdžią mūsų pasaulyje turinti asmenų grupė nuo mūsų nuslepia tikrąją pasaulio sandarą ir gyvenime mus priverčia rinktis tarp kelių melagingų „pasaulio sandaros“ modelių. Minėtos koncepcijos autorių teigimu, tokiu neteisingu pasaulio sandaros suvokimu yra to pasaulio suskirstymas į „idealizmą“ ir “materializmą“. Politizuotų mokslininkų ir kai kurių religinių autoritetų vykdomas energetinės-informacinės tikrosios pasaulio sandaros sudėtinės dalies atskyrimas nuo „materijos“, jos priskyrimas religijos sričiai (idealizmui) ir, tokiu būdu, įvykdomas tos energetinės–informacinės pasaulio sudėtinės dalies „pavertimas“ lyg ir neegzistuojančia, yra visiškas absurdas. Be to, tai yra sąmoningas visuomenės klaidinimas. Šios apgaulės pasekmė - neegzistuojančiomis paskelbiamos tokios žmogaus energetinės-informacinės savybės, kaip moralė ir sąžinė. Tai leidžia atmesti per ilgus viso pasaulio žmonijos gyvenimo tūkstantmečius pačias brangiausias, klydimų ir naujų bandymų keliu tos žmonijos atsirinktas, vertybes. Čia galima pastebėti labai įdomų faktą: kuomet tokiomis pačiomis sąlygomis bandymus daro ir tokius pačius tų bandymų rezultatus gauna dabartiniai mokslininkai – tai įvardijama kaip neabejotinos mokslo žinios. Tačiau, kuomet viso pasaulio žmonija, per milžinišką, ištisus tūkstantmečius trukusių pasikartojančių bandymų ir klydimų kiekį, išsiaiškino, kad melas bei vagystės yra tai žmonijai nepriimtina patologija, šiuolaikiniai mokslininkai viso to jokiu, pasikartojančiais bandymais patvirtintu (įrodytu), faktu nelaiko. Minėtas žmonijos patyrimas yra paliekamas egzistuoti tik tarp Dievo įsakymų, o pats Dievas paskelbiamas iš viso neegzistuojančiu. Ką tik paminėtas žmonių ydas „valdžią turintieji“ lyg ir bando reguliuoti „įstatymais“ – bet tai tik pasakaitės naiviems ir patikliems. Tikrasis pasaulio vaizdas (to vaizdo supratimas) – pasaulėžiūra - iš žmonių sąmonių visiškai „ištrinamas“ kita „pasaulio geradarių“ nesenai išrasta „supervertybe“ – „nuomonių pliuralizmu“. Vadinamasis „nuomonių pliuralizmas“ – vienalaikis daugelio nuomonių teisingumas - akivaizdžiai prieštarauja ne kažkokioms teorinėms tikrosios pasaulio sandaros prielaidoms, o mokslo ištirtam ir patvirtintam, realiai kiekvieno žmogaus smegenyse vykstančiam informacijos įsisavinimui bei išsaugojimui.

Belieka tik išsiaiškinti: kas, kaip ir kam visa tai padarė? Tame tarpe, išsiaiškinti: ką visuomenė supranta kaip "VALDŽIĄ", o kas yra "tikrąją valdžią mūsų pasaulyje turinti asmenų grupė"? Kokie šios tikrosios valdžios valdymo metodai ir, svarbiausia, kam jiems tai yra reikalinga?

Į šiuos kausimus išsamius atsakymus pateikia Rusijoje sukurta VISUOMENĖS SAUGUMO KONCEPCIJA (rusiškai - „Концепция общественной безопастности“, sutrumpintai - КОБ). Jos kūrėjai argumentuotai įrodo, kad:

1. Žmonija dabar (kaip ir prieš kelis tūkstančius metų) tebegyvena globalioje vergovinėje santvarkoje, nes visuomenės struktūra per tą laiką nepasikeitė. Per visą istorinį laikotarpį visuomenes organizavimas yra grindžiamas minios ir elito santykiais.

2. Sąvoka "VALDŽIA" apibrėžia tą valdžią turinčiųjų galimybę valdyti. Valdymas yra subjekto informacijos perdavimas valdymo objektui. Valdymo objektas privalo veikti tos informacijos nustatytose ribose. Valdymo procesas turi tam tikrą savo vidinę struktūrą, vadinamą „Pilnąja valdymo funkcija“ (PVF). PVF- tai hierarchiškai apibrėžta skirtingos kokybės veiksmų seka, turinti šiuos etapus:

2.1) aplinkos faktoriaus atpažinimas (su juo intelektas susiduria visoje Visatos procesų įvairovėje);

2.2) aplinkos faktoriaus atpažinimo stereotipo formavimas ateičiai;

2.3) tikslų vektoriaus formavimas šio faktoriaus atžvilgiu ir šio vektoriaus įterpimas į bendrą valdančiojo elgsenos tikslų vektorių;

2.4) tikslinės valdymo funkcijos (koncepcijos) formavimas. Šios funkcijos pagrindu turi būti valdymo pastovumas ir jos prognozuojamumas;

2.5) atsakingos už tikslinę valdymo funkciją valdymo struktūros formavimas;

2.6) valdymo struktūros kontrolė (stebėjimas ir koregavimas), vykstant valdymo procesui;

2.7) valdymo struktūros likvidacija (jeigu ji jau nebereikalinga) arba jos darbingos padėties (būvio) palaikymas iki sekančio panaudojimo.

3. Visuomenėje yra visuotinai suformuota nuomonė, kad "VALDŽIA" susideda iš trijų pagrindinių dalių: ĮSTATYMŲ LEIDŽIAMOJI VALDŽIA, VYKDOMOJI VALDŽIA ir TEISMINĖ VALDŽIA. Toks visuomenėje vyraujantis sąvokos "VALDŽIA" suvokimas neatitinka mūsų čia jau išsiaiškintai „Pilnai valdymo funkcijai“ (PVF), nes visos šios valdžios sudėtinės dalys pagal PVF yra priskirtinos tik „5“ etapui, t.y., yra valdymo struktūrai. Taip yra todėl, kad aukščiausia valdžios instancija laikomas SEIMAS tik paruošia dominuojančiai ideologijai atitinkančius įstatymus, t.y., paruošia ideologija pagrįstas valstybės gyvenimo „taisykles“. Esant dabartinei įstatymų ruošimo ir priėmimo tvarkai Seimas iš viso neturi galimybes gerai jų paruošti. Taip yra todėl, kad valstybėje nėra visuotinai priimtų vertybių suvokimo ir vertinimo skalės (partinių ideologijų daug, o „nuomonių pliuralizmas“ jas visas paverčia vienodai vertingomis). Dėl šių priežasčių priiminėjami „įstatymai“ neišvengiamai vienas kitam prieštarauja savo teisine prasme ir todėl VYRIAUSYBĖ niekaip negali jų tinkamai vykdyti (pats teisės buvimas ir vykdymas sukuria teisingumo pažeidimo atvejus). Pagal galiojančią LR Konstituciją, TEISMINĖ VALDŽIA privalo vykdyti teisingumą. Tačiau ji, kaip ir Vyriausybė, negali gerai atlikti savo paskirties, nes savo darbe vadovaujasi neturinčia loginio nuoseklumo (ir todėl prieštaringa) galiojančių teisinių normų baze.

4. Iš visų aukščiau įvardintų faktų yra darytina vienintele logiška išvada: virš ĮSTATYMUS LEIDŽIANČIOS VALDŽIOS yra už ją hierarchiškai aukštesnė – IDEOLOGINĖ VALDŽIA, nes visos politinės partijos yra sukurtos kurios nors ideologijos pagrindu.

Išsiaiškinkime, kas Lietuvos valstybėje yra IDEOLOGINE VALDŽIA? Tai spauda, įvairūs moksliniai institutai, visuomeninės bei religines organizacijos ir visos kitos švietimo įstaigos. Kadangi visų jų darbo efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo joms skiriamų lėšų, tai jos irgi priklauso 5 PVF etapui. Taip yra todėl, kad visos šios organizacijos pačios neformuoja savarankiškos valdymo koncepcijos, o tik tinkama forma „tarnauja“ jau egzistuojančiai valdymo koncepcijai.

5. Kruopščiai išnagrinėję įvardintą situaciją, priartėjome prie problemos esmės.

Kadangi:

a) mūsų čia aptartos valdžios institucijos valdymo koncepcijos nekuria,

b) virš šių institucijų akivaizdžiai yra kažkoks nekonkretus ideologinio pobūdžio „antstatas“,

c) kažkas iš už valstybės ribų finansuoja šias, nepilnai savo funkcijas atliekančias, valdžios institucijas,

– vadovaudamiesi „Pilnosios valdymo funkcijos“ logika, galime daryti išvadą, kad valstybės valdymo koncepciją mums suformavo kažkas kitas.

O pradėsime štai nuo ko. Visi esame girdėję, kad yra toks visuomeninis judėjimas – ANTIGLOBALISTAI, kurie prieš kažką piketuoja ir kitaip stengiasi pritraukti dėmesį. Taigi, jeigu yra ANTI, reiškia turi būti tiesiog GLOBALISTAI arba tiksliau - GLOBALIZATORIAI.

Kas jie tokie?

Kaip jie vykdo savo veiklą?

Kas yra GLOBALIZACIJA?

Pirmiausia, reikia atsakyti į paskutinį klausimą. GLOBALIZACIJA - tai socialinių procesų valdymo koncentracija. Pats šis procesas yra objektyvus, bet jo valdymas yra arba gali būti subjektyvus, nes Dievas sukūrė žmonių populiaciją, kuriai suteikė išplėstas intelektualines galimybes ir leido patiems spręsti, kas yra gėris ir kas – blogis, kas yra tiesa ir kas yra melas. Be to, dar "aprūpino" visais reikalingais jutiminiais organais, kurių pagalba žmonės galėtų orientuotis pasaulyje ir priimti teisingus sprendimus. Žmogaus protas gauna informaciją iš aplinkos per receptorius. Jų yra šeši:

1) regėjimas - 95% pažinimo žmogui ateina per regėjimą;

2) klausa;

3) uoslė;

4) skonis;

5) lytėjimas;

Šie receptoriai susiję su mūsų jutimo organais. Šiuos penkis receptorius pripažįsta „įprastinis“ mokslas.

Dar vienas jutimo „organas“ – tai biolaukas. Su juo susijęs šeštasis receptorius:

6) saiko jausmas.

Deja, didžioji dauguma žmonių jo „neklauso“. Gyvūnams Dievas tokių galimybių nesuteikė, todėl jie Dievo valdomi betarpiškai ir jokios „socialinių procesų“ plėtros gamtoje nesimato. Nes gamtiniai procesai visą laiką buvo GLOBALIAI (t.y. koncentruotai) valdomi hierarchiškai aukščiausiu, viską apimančiu valdymu, kurį mes vadiname DIEVU.

Niekam ne paslaptis, kad materialusis turtas ir finansai, tiksliau - teisė valdyti tą turtą, visuomenėje paskirstyta labai netolygiai. Maždaug pusę viso mūsų planetos turto valdo apie 350 oligarchinių-šeimyninių klanų. Įskaitant visus šeimos narius, tai sudarytų apie 6000 žmonių. Taigi, 1% pasaulyje gyvenančių žmonių valdo 50% turto, o kitą dalį valdo (irgi labai netolygiai) kiti beveik 7 mlr. žmonių.

Dabar reiktų paklausti savęs: kodėl atsirado tokia, pasipiktinimą kelianti, neteisybė? Ar tie 1% žmonių iš tikrųjų moka dirbti žymiai geriau už kitus, jei yra verti tokio atlygio už savo darbą? Jeigu ne, tai turi būti kažkoks kitas paaiškinimas, kodėl taip yra.

Neabejotina, kad turtus šie žmonės sukaupė per šimtmečius (istorijoje mirguliuoja tam tikros pavardės: Rotšildai, Lemai, Kunai, Abrahamai, Rokfeleriai ir kt.). Neaišku, kaip jiems taip ilgai pavyko išsilaikyti "piramides viršūnėje" ir, dėl kokių nors nenumatytų aplinkybių, neprarasti turto? Tą suvokti turėtų padėti šis taiklus posakis: „Kiekvienas pagal savo suvokimo matą dirba sau, o tiek, kiek nesuvokia, dirba tam, kas suvokia daugiau“. Priimtinas ir toks, kiek platesnis paaiškinimas: šiems žmonėms iš savo protėvių pavyko perimti tam tikras specifines žinias ir tam tikrą pasaulėžiūrą. Būtent šie dalykai ir lemia tokį šiandieninį jų socialinį statusą. Tai reiškia, kad pagrindinis šių žmonių turtas ne pinigai ir ne „gamyklos, laikraščiai ir garlaiviai“, o būtent čia paminėtos specifinės žinios.

Suprasti, kas tai per „specifines žinios“ ir iš kur jos atsirado, mums padės istorija, o tiksliau TORA (arba Senasis Testamentas). Čia vėl reikia savęs paklausti: kodėl didžioji visuomenės dalis tuo nesidomi ir apie tai nesusimąsto? To priežastimi yra žinių hermetizacija (nuslėpimas).

"KOB" (rusiškos "Visuomenės saugumo koncepcijos") kūrėjai pateikia tokią dabartiniame pasaulyje realiai egzistuojančios "valdžios piramidės" susiformavimo istorinę rekonstrukciją. Prieš 3500-4000 metų tarp dviejų senovinio Egipto žynių hierarchijų - "ATONO" ir "AMONO" - įvyko konfliktas, kuriame laimėjo "AMONO" žyniai. Tų laikų Egipte buvo labai įtempta socialinė padėtis - dėl teritorijos geografinių savybių visiems gyventojams neužteko resursų savo poreikiams patenkinti (jie negalėjo gerai gyventi). O geriau gyventi norėjo visi. To meto Egipto valstybę realiai  valdė 22 žynių klanai (faraonai tebuvo marionetėmis). Žyniai pirmieji suprato, kaip "kultūrinio bendradarbiavimo" metodu objektyviam globalizacijos procesui galima pritaikyti subjektyvią valdymo koncepciją ir tokiu būdu panaudoti kitų šalių, valstybių materialinius resursus. Savo esme - tai "SKALDYK IR VALDYK" valdymo koncepcija (PVF 4 etapas).

Šiam tikslui įgyvendinti jie sukūrė atitinkamą informacinę armiją. Jos sukūrimo pagrindu panaudojo tautą, kuri tais laikais Egipte buvo vadinama „Hqa xAswt“ arba graikiškai „ὑκσώς“ „GIKSOSAI“ - KITŲ ŠALIŲ VERGAI-VALDOVAI. Vėliau ši tauta gavo pavadinimą „žydai“. Karinės prievartos būdu ši tauta buvo išvaryta iš jų užimtos teritorijos. Jiems vedliu paskyrė vieną iš Egipto žynių - MOZĖ. Mozė išvedė žydus į Sinajaus dykumą ir, kartu su savo padėjėjais "LEVITAIS" (jie irgi buvo ne žydai, o "AMONO" žyniai, Biblijoje šiam faktui yra pakankamai įrodymų), žydų tautai organizavo 42 metus trukusį "turistinį žygį". Dykumos sąlygomis vyresnio amžiaus asmenys greitai išmirė. Tokiu būdu, nebeliko kam jaunimui perduoti protėvių patirties, pasakų, tradicijų, istorinių bei asmeninių pavyzdžių pagrindu suformuoti jaunimui teisingą pasaulėžiūrą. Šią „garbingą misiją“ prisiėmė žyniai-levitai kartu su savo vedliais – broliais Moze ir Aronu. Jie nuolat aiškino, kad žydų tauta yra Dievo išrinkta ir paties Dievo paskirta viešpatauti virš kitų tautų. O tautos, kuriuos jiems nepaklus, bus sunaikintos.

BIBLIJA, SENASIS TESTAMENTAS, Pakartoto Įstatymo knyga:

Įst. 4 / 1 „Dabar tad, Izraeli, klausyk įstatų ir įsakų, kurių aš jus mokau laikytis, kad išliktumėte gyvi įeiti ir paveldėti kraštą, kurį VIEŠPATS, jūsų protėvių Dievas, duoda jums.

Įst 23 / 20 Neimsi palūkanų už paskolas savo tautiečiui, palūkanų už pinigus, palūkanų už maistą ar už bet ką kita, kas yra paskolinta. 21 Gali reikalauti palūkanų už paskolas iš svetimtaučio, bet už paskolas savo tautiečiui neturi reikalauti palūkanų, idant VIEŠPATS, tavo Dievas, laimintų visus tavo siekius krašte, kurio paveldėti įeini.

Įst 28 / 9 Tave VIEŠPATS padarys savo šventa tauta, kaip jis yra tau prisiekęs, jei laikysiesi VIEŠPATIES, savo Dievo, įsakymų ir eisi jo keliais. 10 Matys visos žemės tautos, kad tu esi vadinamas VIEŠPATIES vardu, ir tavęs jos bijos. 11 VIEŠPATS aprūpins tave gausia gerove, įsčių vaisiumi, gyvulių prieaugliu ir žemės derliumi krašte, kurį VIEŠPATS prisiekė tavo protėviams duoti tau. 12 Tau VIEŠPATS atidarys savo turtingą iždą, dangų, kad, laikui atėjus, parūpintų lietaus tavo kraštui, ir laimins visus tavo rankų darbus. Tu skolinsi daugeliui tautų, bet pats nesiskolinsi. 13 VIEŠPATS tave padarys galva, o ne uodega, tu būsi visuomet viršuje ir niekad apačioje, jei tik klausysi ir ištikimai laikysies VIEŠPATIES, savo Dievo, įsakymų, kuriuos tau šiandien duodu. 14 Nenukrypk nei į dešinę, nei į kairę nė nuo vieno įsakymų, kuriuos jums šiandien duodu, apie kitus dievus ir tarnavimą jiems“.

Izaijo knyga:

Įst 60 10 Svetimšaliai tau mūrus atstatys, jų karaliai tau tarnaus, nors nuplakiau tave pykčio valandą, tačiau malonės valandą pasigailėsiu. 11 Tavieji vartai visuomet bus atverti, nebus jie užkelti nei dieną, nei naktį, kad galėtų įeiti nešantieji tau turtus tautų ir jųjų karaliai eitynėse. 12 Nes tauta ir karalystė, kuri tau netarnauja, – pražus, – tokios tautos bus tikrai sunaikintos.

Taigi, tokiu būdu, šie žmonės (žydai) tapo pirma GLOBALIZATORIŲ auka ir įrankiu pasiekti užbrėžtų tikslų ir, esant reikalui, jų gyvybės visada buvo aukojamos pagrindinio tikslo pasiekimo vardan.

Sekančiuose straipsniuose mes paaiškinsime, kokie yra apibendrinti valdymo priemonių prioritetai, kaip valdymas įtakoja visuomenės pasaulėžiūrą, kokie yra pasaulėžiūros tipai, kas yra kolektyvinė ir individuali psichika, kas yra intelektas ir supersistemos. O taip pat, kokių tikslų siekia GLOBALIZATORIAI, naudojantys valdymo koncepciją „SKALDYK IR VALDYK“.