Dabartinė švietimo sistema sukonstruota tokiu būdu, kad tarpusavio sąryšiai tarp gamtos, tiksliųjų ir humanitarinių mokslų nenurodomi, kiekvienas iš jų dėstomas abiturientui kaip atskiras dalykas ir konkretūs procesai tiriami tik duotos disciplinos rėmuose. Tokia sistema formuoja tam tikrą mąstymo kultūrą, kuri vėliau neleidžia individui pilnai pamatyti skirtingos kokybės procesų ir jų tarpusavio sąryšių visoje jų įvairovėje pasaulio sandaros ribose.

   Nežiūrint visko, laikas diktuoja visuomenei savus įstatymus ir dėl to faktologijos apimtis su kiekviena diena nenumaldomai didėja kone geometrine progresija. Jei atliktume istorinę analogiją elementaraus raštingumo klausimu, tai turėtume pripažinti, kad jei jo esatis nebuvo būtina žmogui, gyvenusiam prieš 300-400 metų, tai šiandien individo integracija visuomenėje be viso šito tiesiog iš principo neįmanoma. Todėl ateityje individo integracija visuomenėje bus neįmanoma be mąstymo kultūros, kuri suteikia galimybę faktologijos jūroje savarankiškai išskirti ir suvokti socialiai svarbią informaciją.

    Todėl reikia keisti žinių perdavimo sekančioms kartoms sistemą – nuo koduojamos, faktologinės pedagogikos pereiti į metodologinę.