Pergalės 70-mečio dieną daugiau nei 12 milijonų žmonių skirtinguose Rusijos mietuose ir gyvenvietėse, o taipogi kai kuriose potarybinėse respublikose, dalyvavo akcijoje „Nemirtingasis pulkas“, praeidami gatvėmis ir aikštėmis su portretais savo giminaičių kaip žuvusių Didžiajame Tėvynės kare, taip ir nugalėjusiais jame. Ko ženklas tai buvo:

• jau įvykusios potarybinės visuomenės konsolidacijos?
• ar dešimčių milijonų žmonių vilties pasiekti konsolidaciją ateityje?

O jeigu tai svajonių ir vilčių ženklai, tai kaip jas įgyvendinti?

Apie dabartinį momentą №1(112), 2014m

Pradėsime nuo to, kad iki 1917 m. Ukrainos valstybingumo ir valstybės istorijoje nebuvo. Tai, kas buvo Sečėje, savyje nešė tik prielaidas tam, kad tapti valstybe, bet ištiso valstybingumo užduočių spektro nesprendė, ir todėl ieškojo kitų valstybių prieglobsčio: Lenkijos, Rusijos, Švedijos. Jeigu neimti domėn Petliūros ir kitų „het-manų“  marionetinio valstybingumo porevoliucinio pilietinio karo laikų, tai pirmasis patvarus Ukrainos valstybingumas atsirado Tarybiniu periodu, ir buvo sukurta J.V. Stalinui vadovaujant, kaip ir daugybės kitų TSRS tautų valstybingumas.

Mes – Vidinis TSRS Prediktorius, iš vienos pusės, ir iš kitos pusės – nacionalistai, visada linkę į nacizmą, ir internacionalistai, visada linkę į internacizmą , ir visų konfesijų fanatikai, visada linkę sunaikinti kitatikius, - dirbame skirtingus darbus. Šitie darbai tiek skiriasi, kad bendros gali būti tik gerų ketinimų deklaracijos, kurios vienok užpildomos skirtingomis prasmėmis.

1. Apie mūsų reikalą
2. Mūsų reikalas ir reikalai ne mūsų: principinis skirtumas ir neįmanomumas susivienyti tam tikrame „bendrame reikale“
3. Minios-„elitarizmo“ krizė ir reikalai ne mūsų

Perskaičius visas tris Bely knygas („Šėtono sąmokslas“, „Kontržvalgybininko užrašai“ http://www.proza.ru/2008/02/19/336, „Dievo sūnus“), o taip pat nuodugniai išanalizavus jų stilistiką, iškilo klausimas: iš kur šitoks pagyrūniškas stilius ir atviras melas apie pirmųjų TSRS asmenų veiklą.

Po to tapo aišku „iš kurgi“: toks stilius būdingas visiems holivudiniams filmams apie TSRS.

Mūsų nuomonė: visos Igorio Belovo knygos buvo rašomos CŽV profesionalų, drauge su Holivudo rašeivomis. Ir nereikia stebėtis, jeigu atsiras Holivudo (arba jo „Mosfilminio“ filialo) filmas „Kontržvalgybininko žygdarbis“ (daugelis, tikriausiai, prisimena puikų tarybinį filmą „Žvalgo žygdarbis“), kuris kažkur CŽV specsaugyklose galbūt netgi turi kodinį pavadinimą – „Operacija Baltasis Kumeliukas“ (aliuzija į autoriaus ir personažo vardus – rusiškai „žerebionok“ – kumeliukas). Ir reikia būti tam pasiruošus, kadangi, taip vadinama Rusijos masinių informavimo priemonių „nepriklausomybė“ jau senai išėjo už valstybės saugumo ribų.