Ledai pajudėjo, ponai prisiekusieji posėdžiaudotai !..

Taip pasakytų nemarus didysis kombinatorius Ostapas Benderis apie situaciją susiklosčiusią po Lietuvos respublikos Valstybės saugumo departamento ataskaitos už 2015 metus ir grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo paskelbimo.

Nuorodos į VSD ir AOTD ataskaitas:

   VSD 2015 metų veiklos ataskaita
   Bendras (VSD ir AOTD) 2015 metų grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas

Praėjo vos metai po neteisėtų kratų pas visuomenininkus akcijos ir Lietuvoje įvyko dar vienas, ne mažiau reikšmingas įvykis teisės taikymo praktikos požiūriu, kuris kartu tapo ir dar vienu lūžio tašku visuomenės vystymosi procese.

Įdomiausia yra ne tai, kas paskelbta „ataskaitoje“, nors ten paminėta nemažai netgi kuriozinių išvedžiojimų (vertu Ilfo ir Petrovo plunksno, ypač dalyje apie kontrabandistus, o tai kas įvyko po jos paskelbimo ir tebevyksta dabar... O vyksta ne kas kita, kaip naujas etapas pagal Overtono lango technologiją: stambaus mąsto viešujų ryšių (VR) akcija visose oficiozo masinės informacijos priemonėse, kurios metu informacija apie nesisteminius judėjimus bei politinius susivienijimus, o drauge su jais ir informacija apie  Visuomenės saugumo koncepciją, palaipsniui perteka į sekančią stadiją.

Jeigu pernykštė „neteisėtų kratų“ VR akcija pervedinėjo šią informaciją iš stadijos „Neįmanoma“ link stadijos „Radikalu“, tai šiandieninė VR akcija jau perveda VSK informaciją iš stadijos „Radikalu“ į stadiją „Priimtina“.

Nors paminėtoje „ataskaitoje“ visi „grėsmę keliantys“ judėjimai, tame tarpe ir Visuomenės saugumo koncepcija, teisingai pažymėti kaip turintys mažą įtaką visuomenėje, tačiau visos sistemos struktūros, pradedant specialiosiomis tarnybomis ir baigiant oficiozo masinėmis informacijos priemonėmis, daro viską, jog šių judėjimų įtaka visuomenėje ženkliai išaugtų.

Bet kaip gi taip galėjo atsitikti? Nejaugi Lietuvos čekistai ir oficiozo žurnalistai tokie nekompetentingi, kad nesuvokia šitų, atrodo seniai žinomų ir gyvenimo patikrintų dalykų bei patys savo rankomis augina jėgą, kuri ateityje politiškai sutriuškins jų atstovaujamą ir taip aršiai ginamą sistemą?

Šioje vietoje galima diagnozuoti keletą aspektų:

• Didžioji dauguma pareigūnų, valdininkų, žurnalistų bei kitų „elito“ atstovų iš tikrųjų nekompetentingi, kadangi neįgalūs mokytis ir nesupranta nei priežasčių-pasekmių sąryšių, nei socialinių procesų valdymo mechanizmų, ko pasekoje veikia kaip biorobotai, nesugebantys atsikratyti ydingos socialinės elgsenos algoritmikos.
• Nedidelė, tačiau pakankamai įtakinga dalis „elito“ atstovų, o tame tarpe ir spectarnybų pareigūnų bei žurnalistų, viską puikiai suvokia ir sąmoningai (bet slaptai) talkininkauja vykstantiems visuomenėje transformacijos procesams, kadangi nemato kitos išeities iš šiandieninės situacijos, gręsiančios ne tik Lietuvos visuomenės, bet visos Vakarų civilizacijos kolapsu.

Kaip iliustracija šitiems argumentams gali būti tas faktas kad, Visuomenės saugumo koncepcijos iniciatyvinės grupės Lietuvoje atstovai susisiekė su Lietuvos Valstybės saugumo departamentu ir geranoriškai pasiūlė susitikti su pareigūnais kuruojančiais VSK judėjimą Lietuvoje: pateikti VSD pareigūnams išsamius atsakymus apie jiems nesuprantamus ar neaiškius Visuomenės saugumo koncepcijos teiginius bei aspektus, kurių jie galbūt nesuprato arba klaidingai interpretavo tyrinėdami VSK viešai išplatinta informaciją. Šio pasiūlymo buvo atsisakyta, motyvuojant tuo, kad VSD pareigūnai neprivalo prisistatinėti asmeniškai. O vietoj susitikimo buvo rekomenduota kreiptis į VSD raštiškai. Tačiau, iš „ataskaitos“ teiginių matant, jog neprivalantys prisistatyti asmeniškai, o taip pat neprivalantys pasirašyti raštiškai atsakant interesantams, VSD pareigūnai vis vien neskaito (arba daro tai nesigilindami į esmę) viešai ir raštiškai pateiktos VSK informacijos, todėl VSK iniciatyvinės grupės atstovai nusprendė lygiai taip pat anonimiškai, bet viešai sureaguoti į VSD išplatintą „ataskaitą“ bei padėkoti už milžinišką pagalbą, kurią Lietuvos respublikos tarnybos sąmoningai ar nesąmoningai suteikė Visuomenės saugumo koncepcijos idėjų sklaidai Lietuvoje. Beje, ne tik Lietuvoje, nes rezonansas po VSD atlikto darbo išties milžiniškas.

Bet kuo gi skiriasi šios dvi tarpusavyje susišaukiančios abreviatūros: VSK (Visuomenės saugumo koncepcija) ir VSD (Valstybės saugumo departamentas)? Atrodytų, ir ten, ir ten raktinis žodis yra „saugumas“, tačiau VSK rūpinasi visos visuomenės (arba bent jau jos daugumos) saugumu o VSD tik valstybės (kaip visuomeninių procesų valdymo sistemos ir šios sistemos atstovų – tai yra „elito“) saugumu. Todėl dažnai susidaro situacija kai valstybė (o konkrečiai, jos valdymo sistema) veikia prieš savo visuomenę, ypač, jeigu valdymo koncepcijoje yra numatyta, kad visuomenės mažuma (t.y. „elitas“) gali ir „turi teisę“ visokeriopai išnaudoti visuomenės daugumą (t.y. „runkelius“, „biomasę“, „elektoratą“ ir pan.). Po TSRS žlugimo Lietuvoje nuosekliai buvo formuojama būtent tokia sistema, ir nieko keisto, kad didžioji dalis „elito“ siekia, jog dabartinė situacija nesikeisdama tęstusi ir toliau. Tačiau kai kurie, patys protingiausi, „elito“ atstovai jau suprato, kad šiandieninė situacija negali tęstis neribotą laiką.

Nepaisant kritikos, ,„elito“ bei jo atstovų, bandančių Visuomenės saugumo koncepcijai ir ją atstovaujantiems asmenims prikabinti „valstybės priešų“ etiketes, mes, VSK atstovai neatskiriame nuo visuomenės ir juo labiau, nelaikome jų priešais, bet suprantame šią situaciją kaip istoriškai susiklosčiusį faktą. Todėl ir bandome geranoriškai padėti mūsų oponentams laiku pasitaisyti, nes Lietuvos Valstybės kaip valdymo subjekto uždavinius mes suprantame kitaip, negu jie..

Pirmiausiai norime atkreipti dėmesį į „valstybės“ sampratą, kaip mes ją suprantame ir traktuojame:

• Valstybė – bendrai paėmus, tai visuomeninės reikšmės reikalų profesinio valdymo sistema.

Valstybė kaip „supersubjektas“ atsiranda iš daugumos jai priklausančių subjektų poreiko nuolat kontroliuoti ir, pagal galimybę, valdyti gamtos ir socialinius reiškinius, kad šie:
1 - veikdami nedarytų neigiamos įtakos žmonių gyvenimui;
2 - patenkintų daugumos subjektų numatytus interesus.

Akivaizdu, kad šiandieninė Lietuvos valstybės valdymo sistema neatitinka mūsų apibrėžtų kriterijų:

1 - socialiniai reiškiniai daro labai didelę neigiamą įtaką žmonių gyvenimui Lietuvoje;
2 - patenkinami ir realizuojami tik menkos visų subjektų mažumos sau nusimatyti interesai.

Taip pat turime priminti mūsų oponentams, kad dabar ši sistema (o taip pat ir specialiosios tarnybos jos sudėtyje) atstovauja svetimą mums gyvenimo sumanymą - t.y. valdymo koncepciją. Savaime suprantama, kad pasikeitus dominuojančiai koncepcijai pati valstybė kaip „supersubjektas“ niekur nedings - pasikeis tik paties „supersubjekto“ valdymo taisyklės bei forma, pagal tai, kokie bus naujieji pakeisti valdymo tikslai.

Po butaforinio teroro akto Briuselyje, kuris prasidėjo falšstartu dėl jo planuotojų ir atlikėjų kvalifikacijos praradimo, prasidėjo numatytų ženklinių įvykių fazinis poslinkis, dėl ko išsibalansavo visas Europos fašizacijos procesas.

To pasekoje ir Lietuvos respublikos specialiosios tarnybos bei jų lėlininkai pradėjo blaškytis ir susifokusavę į „Rusijos grėsmes“, neišvengiamai nebepataiko į ritmą ir daro klaidą po klaidos. Norėtųme užakcentuoti VSD pareigūnų dėmesį (aišku, jeigu jie skaitys šitą straipsnį), kad pagal Bendrąją valdymo teoriją kažkieno vieno paklaidos vektorius galimai yra kažkieno kito tikslų vektorius.

Todėl, kad ir kaip „elito“ ir VSD atstovams beatrodytų keista, įvykiai tiek Pasaulyje tiek ir Lietuvoje klostosi sutapdami su mūsų užsibrėžtais tikslais. Ir visiškai nesvarbu, kieno pastangomis ar kieno kvailumu pagrįsti vykstančio proceso rezultatai. Ryšium su tuo, norėtume taip pat atkreipti dėmesį į dinaminio programavimo metodo technologiją.

Dinaminis programavimas (kitaip - dinaminis planavimas) - tai optimalių sprendimų atradimas uždaviniuose su daugiapakope struktūra metodas. Tai visi planavimo ir valdymo procesai besivystantis laike.

• metodas, paremtas uždavinio skaidymu į mažesnes susijusias problemas, bei tų problemų sprendimų įsiminimu. Uždavinio sprendimas vyksta nuo paprastu problemų sprendimo link sudėtingų, periodiškai panauduojant jau išsprestų problemų algoritmus.

Siūlome visiems besidominantiems (tame tarpe ir VSD pareigūnams) atidžiai susipažinti su šiuo metodu, kad suprasti kodėl Visuomenės saugumo atstovai integruojasi į visus opozicinius (ir ne tik) judėjimus ir struktūras, ir panaudoja savo informacijos sklaidai visas prieinamas priemones ir būdus. O taip pat suprasti, kad pasipriešinti šiems metodams nei mūsų „elitas“ nei jo interesus atstovaujančios „specialiosios tarnybos“ (bent jau pagrindinė jų masė) neturi ne tik kompetencijos bet ir elementarios galimybės: noro kelti savo kaip „sistemos sraigtelio“ kompetenciją neatsiranda (dėl ko prarandamas laikas būtinas tai savo kompetencijai kelti); tuo pat metu veikia laiko dėsnis - tautoje formuojasi naujas valdininkų korpusas ir galimų būsenų - ateities įvykių matrica išsidėsto labiausiai tinkamu būdu, atitinkamai pagal proceso dalyvių objektyvią dorovę.

Mes pilame mūsų „šaltinio vandenį“ į jų „senus maišus“, kad jų „maišai“ sprogtų: mums nepatinka jų „maišai“, ir jų svaiginantis „vynas“!

Visuomenės saugumo koncepcijos iniciatyvinė grupė Lietuvoje
2016 m. balandžio mėn.