Vėliau šį LRT reportažą straipsnio pavidalu internete išplatino ir stambiausias bei labiausiai už visus kitus „nepriklausomas“ skandinavų kapitalo žiniasklaidos portalas Delfi.lt bei smulkesni naujienų replikuotojai.
Teisybės dėlei reikėtų pastebėti, jog iki „Lietuvos radijo ir televizijos“ apie Visuomenės saugumo koncepciją buvo užsiminta valstybiniame 1-jame Baltarusijos respublikos kanale – 2 minučių trukmės reportaže apie visuomenininkų, veikiančių „naujosios slaviškos pasaulėžiūros“ pagrindu, konferenciją, tačiau tai nepalyginama su tuo fantazijos ir juodojo jumoro fontanu, kuriuo kovo 16-osios vakarą Lietuvos žiūrovus apdovanojo už tų pačių žiūrovų pinigus veikianti biudžetinė įstaiga.
Nors Visuomenės saugumo koncepcijos sekėjų ir populiarintojų skaičiavimais šiuo metu apie koncepcijos egzistavimą žino gerokai virš 10-ies milijonų žmonių, nors visa literatūra laisvai ir nemokamai platinama internetu, nors dalis teorinės Visuomenės saugumo koncepcijos bazės yra įtraukta į oficialias aukštųjų mokyklų programas, nors Visuomenės saugumo koncepcijos terminologija naudojasi tiek oficialūs politikos „autoritetai“, tiek jų oponentai, tačiau informacinė blokada pačioje masiškiausioje žiniasklaidos priemonėje – centrinėje (tiek valstybinėje, tiek privačioje) televizijoje galiojo ne tik Rusijos Federacijoje, bet ir už jos ribų.
Todėl daug keisčiau yra ne tai, kaip LRT laidoje buvo iškraipyta žiūrovams apie Visuomenės saugumo koncepciją pateikta informacija, o tai, kad tokia informacija apskritai buvo pateikta. Matyt, paskubėjo žurnalistai, neįsigilino, norėjo skambaus efekto Krymo sugrįžimo į Rusiją fone – štai ir leptelėjo nors nesąmonę, bet apie reikalą. Galima prisiminti Mefistofelį iš Gėtės „Fausto“:
– Tai kas gi tu?
– Dalelė tos jėgos,
Kuri vien blogo nori
Ir vien gera daro.
O kad šis nuoširdus „Lietuvos radijo ir televizijos“ žurnalistų darbas nenueitų perniek ir būtų pakreiptas teisingesne linkme, pereikime per tas propagandistinio straipsnio-reportažo vietas, kuriose tiesiogiai kalbama apie Visuomenės saugumo koncepciją ir pataisykime, menkiau apsišvietusius antivisuomeninės (kadangi iškraipyti visuomeninės svarbos informaciją – yra veika nukreipta prieš visuomenės interesą) masinės dezinformavimo priemonės darbuotojus.
Pastarojo veikėjo [turimas omeny Vaidas Lekstutis] išvedžiojimai sudėti į „Visuomenės saugumo koncepciją“ (sutrumpintai – VSK).
Melas. Vaido Lekstučio „išvedžiojimų“ Visuomenės saugumo koncepcijoje nėra nė pėdsako. Geriausiu atveju galima būtų teigti, kad Vaidas Lekstutis kuria savo „išvedžiojimus“ remdamasis Visuomenės saugumo koncepcija, tačiau ir tai būtų pritemptas teiginys. Objektyviai vertinant, Vaidas Lekstutis savo „išvedžiojimus“ kuria vadovaudamasis savo paties dorove ir supratimu, o kiek tame supratime yra informacijos perimtos iš Visuomenės saugumo koncepcijos medžiagos – labai ginčytinas klausimas.
Bet kuriuo atveju, Vaidas Lekstutis labiau vertina generolo-majoro Konstantino Petrovo videolekcijų ciklą, pristatantį Visuomenės saugumo koncepciją „žmonėms suprantama kalba“, o ne pirminę koncepcijos teorinę bazę kuriančio autorių kolektyvo, prisistatančio „Vidiniu TSRS prediktoriumi“ informaciją.
Šias paskaitas originalo kalba skaito žmogus su generolo antpečiais, o viešina „Būkime vieningi“ draugiškas portalas. „Visuomenės saugumo koncepciją“ („Концепция общественной безопасности“, КОБ) prieš maždaug 16 metų sukūrė Sovietų Tarybų Sąjungos kosminių pajėgų kariškiai.
Girdėjo, kad kažkur varpai skambėjo… Informaciją, kuri dabar apjungta į Visuomenės saugumo koncepciją, buvo pradėta aktyviai generuoti 1987 metais – Tarybinių Socialistinių Respublikų Sąjungos skaldymo finalinio etapo metu. Kaip teigia patys autorių kolektyvo nariai, koncepcijos kūrimo iniciatoriais buvo leningradiškiai: Leningrado Valstybinio Universiteto tiksliųjų mokslų atstovai – matematikai, fizikai, Leningrado laivų statyklos inžineriai, Karinio Jūrų laivyno karininkai.
Visuomenės saugumo koncepcijos atsiradimo ir formavimosi chronologija.
Patys pirmieji analitiniai darbai buvo parašyti 1988-1990 metais: „Laivyno inferno ir valstybės inferno“, „Išhermetizacija“. 1990 metų 2-ame žurnalo „Jaunoji gvardija” numeryje išspausdintas straipsnis „Konceptualioji valdžia: mitas ar realybė?“ – publikuotas kaip Leningrado Universiteto atsakymas į TSRS Mokslo akademijos klausimą, užduotą visoms šalies aukštosioms mokykloms. Šiame straipsnyje pateiktos pirmosios būsimosios Visuomenės saugumo koncepcijos tezės.
1991 metais bendro Leningrado Valstybinio Universiteto bei TSRS Mokslo akademijos JAV ir Kanados instituto mokslinio-analitinio darbo pagrindu sukurta „Bendroji valdymo teorija“ («Достаточно общая теория управления (ДОТУ)».), tapusi teoriniu Visuomenės saugumo koncepcijos pagrindu. 1991 metų gegužės 27 dieną TSRS Jūrų laivyno akademijoje praeina paskutinioji Tarybų Sąjungoje mokslinė konferencija skirta valdymo problemoms, kurioje faktiškai įvyko pirma Visuomenės saugumo koncepcijos prezentacija mokslo visuomenei. Iškart po prezentacijos, gegužės 28 dieną – VSK pristatoma aukščiausiai TSRS Valstybės saugumo komiteto (KGB) vadovybei. Padaromos pirmosios 5-ios Visuomenės saugumo koncepcijos medžiagos kopijos, kurias gauna aukščiausi TSRS vadovai.
1992 metais 10.000 egzempliorių tiražu išleistas pirmasis išsamiai Visuomenės saugumo koncepciją pristatantis leidinys – „Negyvasis vanduo“ (antrasis leidimas 1996 m.)
1993 metų rugsėjį Pamaskvėje „Nepriklausomų ekspertų instituto“ posėdyje įvyksta tarptautinis Visuomenės saugumo koncepcijos pristatymas. Tais pačiais metais po kontaktų su Šanchajaus Universiteto rektoriumi, duodamas sutikimas versti koncepciją į kinų kalbą ir ta proga autorių kolektyvas atsisako „autorinių teisių pagal vakarietiškus standartus“ į Visuomenės saugumo koncepcijos medžiagą.
Šiuo metu Visuomenės saugumo koncepcijos teorinę bazę sudaro virš 50-ies knygų ir daugybė analitinių užrašų, o bendras ir koncentruotas jos išdėstymas pateikiamas „Sociologijos pagrinduose“.
Pernai lapkritį ją dekretu patvirtino prezidentas V. Putinas.
Rusijos Federacijos parlamente Visuomenės saugumo koncepcija buvo pristatyta 1995 metais. Po parlamentinių klausymų, ji buvo patvirtinta kaip „oficiali valstybės vystymosi platforma“, tačiau realybėje nebuvo ne tik bandoma ją įgyvendinti, bet apskritai, net nediskutuojama Visuomenės saugumo koncepcijoje keliamomis temomis valstybės politikos lygmenyje. Todėl 1996 metais Rusijos Kosminių karinių pajėgų generolas-majoras Konstantinas Petrovas ėmėsi asmeninės iniciatyvos platinti koncepcijos informaciją visuomenėje . Nuo to laiko Visuomenės saugumo koncepcijos informacijos sklaida vyksta trimis sąlyginiais keliais:
- „Tiesusis“ kelias. Autorių kolektyvo kuriama ir viešai platinama teorinė medžiaga, skaitomos paskaitos, ruošiama saviugdos metodika, dalyvaujama mokslinėje-akademinėje veikloje atstovaujant Visuomenės saugumo koncepciją.
- „Greitasis“ kelias. Konstantino Petrovo pradėtas ir prie jo prisijungusių entuziastų aktyvus koncepcijos propagandinimas, visuose visuomenės sluoksniuose, įvairiomis masinio komunikavimo priemonėmis, taip pat oficialių judėjimų, grupių bei partijos kūrimas.
- „Slaptasis“ kelias. Visuomenės saugumo koncepcijos medžiagos platinimas įvairių, tiek viešų, tiek ir uždarų struktūrų ir „savo rato“ viduje, nedemonstruojant ir netgi slepiant tai nuo esančių už tų struktūrų ribų.
Mes nesiimame spręsti, kuris iš šių kelių efektyviausiai veda į pagrindinį Visuomenės saugumo koncepcijos tikslą – žmonių visuomenės pertvarkymą pagal Dievo – Vienatinio ir Visagalio – žmonijai siūlomą pavyzdį.
Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Vladimirovičius Putinas pernai lapkritį dekretu patvirtino kiek kitokį dokumentą: „Rusijos federacijos visuomenės saugumo koncepcija“, tačiau pavadinimų sutapimas – tikrai neatsitiktinis. Dar 1998 metais, Vladimirui Putinui, kaip Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (buvusios KGB) direktoriui, buvo įteikta Visuomenės saugumo koncepcijos medžiaga, siūlant naudotis jos metodika valstybės ir visuomenės saugumo užtikrinimui. Reikėtų pastebėti, kad nuo pat 1995-ųjų metų kai galutinai baigė formuotis autorių kolektyvo – „Vidinis TSRS Prediktorius“ branduolys, Visuomenės saugumo koncepcijos kūrėjai nuolatos siunčia savo medžiagą, analitiką, situacijos analizę Rusijos federacijos valdymo organams – tiek valstybinio, tiek regioninio lygmens, tuo praplėsdami savo dalyvavimą akademinėje veikloje, mokslinėse diskusijose ir visuomenės švietime.
Kaip matome, vietoje Vakaruose taip laukto greito Rusijos subyrėjimo į kelias ar kelioliką „laisvų ir demokratiškų“ marionetinių valstybėlių, nuo pat Vladimiro Vladimirovičiaus Putino paskyrimo į svarbiausią valstybinį postą, Rusijoje vyksta visiškai priešingi, negu geidžia civilizatoriškosios pasaulio jėgos, procesai.
Tai paini teorija apie pasaulio griūtį, „plaukuotą ranką“, Dievo sūnus ir kitokią mistiką.
Painiava, „plaukuotos rankos“, „Dievo sūnūs“ ir visa kita mistika bei ezoterika šiuo atveju veisiasi parašiusių cituojamą sakinį galvoje. Tačiau nėra ko tikėtis iš žmonių, tikriausiai neperskaičiusių nė vieno Visuomenės saugumo koncepcijos autorių kolektyvo teksto ne tik kad„originalo kalba“, bet ir tų kelių lietuviškų vertimų, kurie pateikti tinklapyje KOB.lt ir Visuomenės saugumo koncepcijos „Feisbuko“ grupėje. Tai puikiai iliustruoja sekantis citatos sakinys:
Autoriai teigia, kad sukūrė Rytų civilizacijos instrumentą kovoje su absoliučiu blogiu – Vakarų civilizacija.
Autoriai teigia, kad labai plačiai apibendrinus, šiuo metu pasaulyje galima išskirti tris civilizacijas: Vakarietišką, Rytietišką ir Rusiškąją. Nei viena iš jų nėra „absoliutus blogis“ – tiesiog kiekvienoje yra ypatingos dominantės – Vakarietiškoje dominuoja materialioji pusė, Rytietiškoje – dvasingoji, o Rusiškoje – siekiama saiko, kas išsireiškia nuolatinėmis teisingumo paieškomis ir siekiu pertvarkyti pasaulį.
Koncepcijos ideologai garbina Josifą Staliną, ne veltui pavadinimo trumpinys КOB – vienas iš Stalino slapyvardžių buvo Koba.
Josifą Visarionovičių Džiugašvilį – Staliną labiausiai garbino tie, kas po jo mirties, labiausiai demonstravo neapykantą ir panieką tiek jam kaip asmeniui, tiek pasiekimams tos valstybės ir visuomenės, kurie buvo įgyvendinti jam vadovaujant. Akla neapykanta Stalinui, pereinanti į isterišką „stalinofobiją“ tai skiriamasis visuomenės parazitų, nuoširdžiai manančių, jog jie „turi prigimtinę teisę“ gyventi kitų darbo sąskaita, požymis. Būtent ši neapykanta suvienija tokių skirtingų pasaulėžiūrų atstovus: išsigimėliško pidorasingo adeptus su religiniais fanatikais, kosmopolitus neigiančius objektyvius ne tik rasių, tautų, bet net ir lyčių skirtumus su rasistais ir visokio plauko bei rudumo nacistais.
Ir taip, „Koba“ – tai vienas slapyvardžių, kuriais naudojosi Josifas Visarionovičius Džiugašvilis, septynis kartus nuteistas tremtimi už pogrindinę veiklą, kovojant prieš Rusijos imperijos parazitų – aristokratų bei kapitalistų klaną.
„Stalino laikais SSSR buvo švyturys menkai išsivysčiusioms šalims, nes planetoje žmonės suprato: aha, štai SSSR krinta kainos, didėja algos, todėl žmonėms vis geriau“, – aiškina „Visuomenės saugumo koncepcijos“ autorius gen. mjr. Konstantinas Petrovas.
Dar kartą pastebėkime – generolas-majoras Konstantinas Petrovas nėra Visuomenės saugumo koncepcijos autorius. Koncepcijos teorinę bazę kuria autorių kolektyvas, kurio sudėtis kinta. Konstantinas Petrovas – puikus charizmatiškas propagandintojas, paruošęs videopaskaitų ciklą, organizavęs judėjimą, peraugusį į partiją, tačiau jis niekada nedirbo autorių kolektyve. Savo ruožtu, jis parašė ir išleido dvitomį „Žmonijos valdymo paslaptys“, kuriame savo kalba išdėstė savo supratimą Visuomenės saugumo koncepcijoje nagrinėjamais klausimais.
KOB autoriai ir jų sekėjai nepripažįsta sovietų imperijos iširimo, teigia savo veiklą vykdantys visoje buvusios sovietų valstybės teritorijoje.
Nepripažinti įvykusių faktų yra linkę asmenys, gyvenantys savo įsivaizdavimų pasaulyje. Vienas iš Visuomenės Saugumo Koncepcijos uždavinių – padėti individualiai atsikratyti primetamų ir savo susikurtų iliuzijų, išugdyti gebėjimą adekvačiai vertinti tiek vykstančius procesus, tiek aplinką, kurioje tie procesai vyksta. Ne veltui vienas iš kertinių Visuomenės saugumo koncepcijos modulių – tai „Bendroji valdymo teorija“ (ДОТУ – Достаточно обшая теория управления) – matematikos disciplina, dėstoma ne viename Rusijos Federacijos universitete taikomosios matematikos katedrose. Vidinis TSRS prediktorius nepripažįsta Tarybinių Socialistinių Respublikų Sąjungos paleidimo-sunaikinimo juridinio teisėtumo, o ne paties TSRS paleidimo-sunaikinimo fakto.
Kokių tikslų gali siekti šios ideologijos skleidėjai Lietuvoje?
Tikrai, kokių? Matyt tų, kuriuos jie patys ir aprašė – pasiskaitykime: „Mūsų reikalai ir reikalai ne mūsų…“
„Tos priemonės nukreiptos į visuomenės sąmonės valdymą, į informacijos iškraipymą, į tai, kad visuomenę būtų galima įtraukti į socialinius-politinius procesams, kad juos galima suburti į kažkokias mases, kurios arba eitų protestuoti, arba rengtų kažkokius antikonstitucinius referendumus ir pan.“, – teigia VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas dr. Tomas Janeliūnas.
Jeigu gerbiamas „politikos mokslų docentas“ bent būtų pasidomėjęs ta tema, kuria buvo teiraujamasi jo nuomonės, tikriausiai būtų persigandęs, nes „tos priemonės“, kuriomis naudojasi Visuomenės saugumo koncepcijos kūrėjai, nukreiptos ne į šiuos merkantilius ir trumpalaikius rezultatus, o į viso pasaulio civilizacijos atgimimą, sudarant sąlygas kiekvienam žmogui įgyti tas žinias, kurios jam leistų iki galo atskleisti savo individualų vystymosi ir tobulėjimo potencialą, su kuriuo kiekvienas iš mūsų ateina į šį Dievo sutvertą pasaulį. Viena iš būtinų sąlygų pasiekti šiam tikslui – tai dabartinės globalioje žmonijos civilizacijoje suformuotos ir dominuojančios parazitinės minios-„elito“ sistemos atsisakymas.
Šiuos procesus akylai stebėti, o prireikus žalingą valstybei veiklą užkardyti turėtų Saugumo departamentas. Tačiau neteko girdėti, kad metų metus Lietuvoje skleidžiantys Rusijos generolų sukurtas sapaliones veikėjai būtų sulaukę bent oficialaus įspėjimo.
Įdomu, kaip sureagavo Lietuvos Saugumo departamentas, kai 2010 metų rugsėjį, o po to dar ir gruodį Visuomenės saugumo koncepcijos tezės jos autorių kolektyvo nario lūpomis buvo gyvai pristatytos Briuselyje, Europos Sąjungos parlamento rengtose konferencijose?
Mūsų turimomis žiniomis, Lietuvos saugumo struktūros jau seniai yra susipažinusios su Visuomenės saugumo koncepcija ir „atitinkami“ pareigūnai sąžiningai peržiūrėję visą 32-jų valandų generolo-majoro Konstantino Petrovo videopaskaitų ciklą „originalo kalba“. Maža to, su šia medžiaga jie yra supažindinę ir savo šeimų narius, bei artimuosius… Lygiai kaip ir jų kolegos iš Rusijos saugumo – FST. Deja, akivaizdu, jog „Lietuvos radijo ir televizijos“ žurnalistai nepatenka į šį „pašvęstųjų“ ratą, todėl jiems belieka tik stebėtis ir toliau sapalioti apie „sapaliones”:
Ar ką nors daro Lietuvos pareigūnai, turėtų paaiškėti netrukus – Saugumo departamentas jau pateikė Valstybės gynimo tarybai praeitų metų veiklos ataskaitą, dalis jos turėtų būti paviešinta.
Jeigu atkreipėte dėmesį – videoreportaže, kalbant apie „Saugumo departamentą“, žiūrovams yra demonstruojami vaizdai su manekenais, kuriems iš pradžių ant galvų yra maunami juodi maišai, o vėliau – jau begalviai jie stovi „minios akivaizdoje“. Matyt, kažkas „kūrybinėje“ žurnalistų grupėje, filmavusių ir montavusių šį reportažą pasijuto labai sumaniu ir gebančiu dalinti subtilias užuominas…
Tokiems „gudručiams“ telieka priminti, kad kiekvienas savo supratimo ribose dirba sau, o savo nesupratimo ribose – dirba tam ir realizuoja sumanymus to asmens, kuris žino ir supranta daugiau.
Pabaigai, atsistokime ir mes į teatrališką pozą, nutaisykime dramatišką miną ir paklauskime: o kur gi buvo LRT bei kitų Lietuvos žiniasklaidos priemonių atstovai, kai 2010 metų balandžio 6-ą dieną Vilniuje, pačioje Lietuvos respublikos SEIMO pašonėje vienas iš Vidinio TSRS prediktoriaus kolektyvo narių – Vladimiras Michailovičius Zaznobinas skaitė beveik keturių valandų seminarą „Šiuolaikinio švietimo tema“?
O gal pabandykime patys pasižiūrėti ir atspėti, kiek gi tarp tuomet susirinkusių į seminarą yra mūsų valstybės priešų ir kiek tų, kam rūpi ne tik jų pačių gerovė, bet ir mūsų šalies bei visos žmonijos ateitis:
Informacija – kaip vanduo: kas išlieta, to jau niekaip atgal nebesurinksi ir nebepaslėpsi!
Kiekvienas norintis savarankiškai, be tarpininkų ir „geranoriškų aiškintojų“ susipažinti su Visuomenės saugumo koncepcija, gali tą padaryti oficialiame autorių kolektyvo tinklapyje - http://dotu.ru
Vidinio TSRS prediktoriaus darbai lietuvių kalba:
Visuomenės saugumo koncepcijos iniciatyvos Lietuvoje vardu – Laurynas Ragelskis ir Dmitrij Glazkov
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. , Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
2014 metų kovo 27-29
